Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informacijos centras tęsia prasmingą veiklą – kaupia rezistencijos ir tremties knygų kolekciją. Kolekcijai pradžią davė Šiauliuose gerai žinomas buvęs tremtinys, inžinierius kibernetikas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys, šešių knygų serijos „Sibiro Alma Mater“ ir kitų leidinių apie tremtį sudarytojas Romualdas Baltutis. Šiaulių universiteto bibliotekoje šio entuziasto iniciatyva įkurtas Tremties literatūros fondas, rengtos mokslinės tremtinių konferencijos Keičiantis bibliotekos statusui iškilo grėsmė, kad tremtinių prisiminimai išsibarstys, kaip niekam nereikalingi, neįdomūs. Laimė, graži iniciatyva palaikoma Vilniaus universiteto bibliotekos ir ŠA Informacijos centro darbuotojų, tad kolekcija darosi vis turtingesnė, įvairesnė.

Nauja vertingų knygų siunta

Praėjusį penktadienį Šiaulių akademijos Informacijos centras sulaukė gražios dovanos – didžiulės siuntos vertingų knygų. Tai ne tik tremtinių ar rezistentų prisiminimai, bet ir mokslinių straipsnių apie genocidą, okupacinės valdžios savivalę rinkiniai, pasakojimai apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, apie baisųjį holodomorą Ukrainoje ir pan. „Pastaruoju metu vis dažniau bandoma klastoti istoriją, vis dažniau matome, kad taip elgiasi valstybių vadovai, kurie tarptautinius santykius sprendžia pasiremdami jėga. Silpnesnių valstybių užgrobimas, žudynės, visaapimantis tautos pamatų griovimas, grobuoniškos ideologijos diegimas pasauliui pateikiama kaip geradarystė. Į tokios „išlaisvintos“ valstybės situaciją buvo patekusi ir mūsų Tėvynė Lietuva, – rašo Vytas Miliauskas laiške, skirtame Rezistencijos ir tremties knygų kolekcijos tvarkytojai Aušrai Mingailienei. – Kartu su žmona tikimės, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Informacijos centre kaupiama prisiminimų ir tautos genocido dokumentų kolekcija taps solidžiu argumentu stabdant istorijos melagienų plitimą.“ Tai jau antroji šiais metais Vyto Miliausko surinkta knygų siunta šiauliečiams. Ją atvežęs Jonas Bartkus sakė, kad malonu prisidėti prie tokio svarbaus reikalo – gali būti, kad tikroji šios kolekcijos vertė paaiškės po kelių dešimtmečių, nes gyvųjų žiauraus laikmečio liudininkų mažėja kasmet.

Atgijusiu tremties prisiminimų fondu džiaugėsi Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Elžbieta Bagdonienė. Ji pati jau ne vieną leidinį yra šiam fondui dovanojusi, bet ruošiasi kolekciją papildyti dar keliomis knygomis. „Ta literatūra neturėtų dulkėti asmeninėse bibliotekose. Norėtųsi, kad Informacijos centre šias knygas atrastų jaunieji skaitytojai“,– viliasi E. Bagdonienė. ŠA Informacijos centro vyr. bibliotekininkės Aušra Mingailienė ir Vida Steponavičienė neslėpė, kad Rezistencijos ir tremties knygų kolekcijos tvarkymas prideda papildomų rūpesčių tiek joms, tiek Vilniaus universiteto bibliotekai. Gautas dovanų knygas tenka gabenti į Vilnių, iš ten grįžta sukatologuotos, įtrauktos į bendrą duomenų sistemą. Malonu, kai dovanotojai, kaip V. Miliauskas, kartu su knygomis pateikia tikslius jų sąrašus, darbas palengvėja. Vis dėlto rūpesčius atperka žinojimas, kad prisideda prie labai kilnios misijos surinkti, išsaugoti rezistencijos ir tremties, prisiminimus, Sibiro platybėse gimusią poeziją, dainas, išlikusias nuotraukas, laiškus bei kitus dokumentus, kaip pačius tikriausius deportacijos traumų liudininkus. Pasak A. Mingailienės, vienetines knygas su dedikacijomis galima skaitykloje studijuoti, o kitos išduodamos skaitytojams į namus.

Akademinėje aplinkoje kaupiamas tremties literatūros fondas nepraras aktualumo, nes knygos prieinamos platesniam žmonių ratui, čia jos tampa ilgaamžiškesnės, rūpinamasi jų sklaida. Šie šaltiniai gali tapti paskata naujoms mokslo studijoms, pasitarnauti literatams.

Dar ne viskas surašyta

Rezistencijos ir tremties knygų kolekcijos, arba fondo, iniciatorius R. Baltutis neapsiriboja vien knygų fondo kaupimu. Pavasarį su bendraminčiais surengs konferenciją. Tikėtina, viena iš jų bus Šiaulių akademijoje, kita – Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre. Numatyta analizuoti 5 Lietuvos istorijos žingsnius: LDK, carinės valdžios laikotarpis, tarpukario Lietuva, sovietinė okupacijos ir šiandieninė Lietuva. Kas prarasta, kas atrasta kiekvienu iš šių laikotarpių tam tikrais pjūviais, pavyzdžiui, ką atrado, prarado Lietuvos bažnyčia. R. Baltutis džiaugiasi, kad pavyko išjudinti visuomenę, prie knygų kolekcijos kaupimo prisideda vis daugiau žmonių. Tremties laikų bičiulis iš Druskininkų Gintautas Kazlauskas jau yra paruošęs 10 knygų siuntą, aktyviai knygas renka Tryškių, Mažeikių bibliotekininkės. Yra numatyta įsigyti naują Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro leidinį „Didžiosios tremtys. Altajus ir Jakutija 1941“. Gruzdžiuose gyvenanti partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palikuonė ruošiasi perduoti 15 metų rinktą laikraščio „Tremtinys“ komplektą. Kartais sunku atrinkti, ką derėtų saugoti bibliotekoje, o kas geriau tiktų muziejui. Bet kol kas Informacijos centro darbuotojos mielai priima ne tik spaudos leidinius, bet ir vaizdo bei garso įrašus, laiškus, dokumentus. R.Baltutis apie savo inicijuotą fondą skleidžia informaciją ir aplinkinėse šalyse iki pat Australijos. Be to, ragina visus, kas dar gali, rašyti prisiminimus, pasak jo, labai svarbu, kad pasaulis žinotų, kokia kaina žmonės, iš kurių buvo atimta Tėvynė, tikėjimas, kurie neteko artimųjų, net ir Sibiro kančiose išsaugojo lietuvišką žodį.

Neišsenkanti tema, pasak R. Baltučio, yra sovietų Rusijos vykdytas kruvinasis nekaltų žmonių teroras, jo priežastys ir pasekmės, uždarytųjų lageriuose, kalėjimuose, tremtyje išmoktos pamokos. Apmąstymų verti tremties metų laiškai, negailestingai cenzorių išmarginti violetiniu rašalu, kad negalėtum perskaityti siunčiamų meilės ir tiesos žodžių.

„Kviečiu dovanoti Šiaulių akademijai savo ir pažįstamų parašytas knygas, laiškus, dokumentus, kviečiu suaktyvinti atmintį, sukaupti jėgas ir užrašyti savo prisiminimus. Gal ir septintąjį „Sibiro Alma Mater“ tomą pavyktų sudėlioti, – kreipiasi į skaitytojus R. Baltutis. – Kiekvienas padarykime viską, kad Lietuvos žmonės apie tą sudėtingą laikotarpį užtektinai turėtų tikslių žinių ir vertintų jas nuoširdžiai, atsakingai.“