ŠVIESI ADVENTINĖ KELIONĖ
Įrašas sukurtas : 2023/12/19 , Įrašas atnaujintas : 2023/12/19
Padūmavęs gruodžio dangus, šerkšnu pasidabruotos žaliaskarės eglės , lyg sietynai spindintys medžiai ir baltu nuometu apsiausti laukai. Koks gražus, žodžiais nenusakomas žiemos peizažas, prabėgantis pro autobuso langus. Taip prasidėjo kelionė po Šiaurės Lietuvą, kurią suorganizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Valdyba.
Šviesaus atminimo partizanės, slapyvardžiu Audrų kūdikis, politinės kalinės Marytės Štarolytės prisiminimai ir eilėraščiai, skaitomi Onutės Ulozienės, nejučia nukelia į kitą laikmetį, kuriame gyveno mūsų tėvai ir seneliai. Okupantų trypiama žemė, pasiaukojanti kova dėl laisvės, lageriai ir tremtys. Ir mes, politinių kalinių ir tremtinių vaikai, kurių asmens dokumentai nuo pat gimimo buvo pažymėti Irkutsko, Krasnojarsko, Tomsko, Igarkos, Olekminsko ir kitais Sibiro antspaudais. Maži išvežti gyvuliniuose vagonuose, arba gimę kamerose ir barakuose, kur motinų rūbai prišaldavo prie metalinių lovų. Per stebuklą išlikę, išsaugoti ir išgyvenę. Dabar jau patys užauginę savo vaikus ir besidžiaugiantys anūkais.
Ši mūsų kelionė kitokia – sakrali, adventinė. Pirmoji stotelė – Utena. Prie laimės pasagomis papuoštos Kalėdų eglės pasitinka likimo sesės ir broliai. Šilti apsikabinimai, apsikeitimas dovanėlėmis, nuoširdūs palinkėjimai ir riedam toliau. Zarasai. Prieš bažnyčią – užburiantis natūralios žaliaskarės grožis. Fotografija atminčiai. Susikaupiame prie liūdinčio Angelo paminklo, skirto kentėjusiems, kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Įdienojus pasiekiame Rokiškį. Mūsų laukia ekskursija po didingus dvaro rūmus, XVIII Respublikinė konkursinė bei gausi nuolat veikianti prakartėlių paroda. Kokį reikia turėti talentą ir kiek daug savyje talpinti meilės, kad gimtų viena už kitą įspūdingesnės prakartėlės, iš kurių klausiamai žvelgia šventųjų akys, tarsi gyvos maldai sunertos rankos. Gėrėjomės ir unikalia Liongino Šepkos medžio darbų ekspozicija. Rokiškį paliekame su viltimi, kad būtinai čia dar sugrįšime, nes negalime pamiršti jo medinių paukščių, nes ilgiau pabūti kviečia ir dvasingi rūpintojėlių veidai.
Pakeliui trumpam stabtelime Kupiškyje prie Kalėdinių eglučių, papuoštų tautodailininkės I. Vapštienės pintomis dekoracijomis. Ir štai mes jau Panevėžio mieste, kur prie penkline apjuostos muzikinės eglės jau laukia Panevėžio skyriaus atstovai. Kelionės organizatorius, LPKTB pirmininkas Pranas Ulozas visus pasveikina su artėjančiomis šventomis Kalėdomis, kurių dvasia sklando visur - ir eglių šakose ir nugiedrėjusiose žmonių šypsenose. Taip nenorim išsiskirti, bet laukia Kaunas! Juk čia prasklendė Angelas, tad kaip neprisiliesti prie stebuklingų jo plunksnų. Rotušės aikštėje užtrunkame ilgiau, nes į susitikimą atėjo nemažas būrys kauniečių, kurie su Igarkiečių brolijos ir LPKTB Kauno filialo pirmininke Aldona Krinickiene visus vaišina karšta arbata, kava, sumuštiniais. Džiaugsmo ašaros, linkėjimai, Advento šiluma ir ramybė. Išvykstame pakylėti, nutvieksti angeliškos šviesos.
Jau visai tamsu, bet tolumoje spindi dar viena pasaka - Širvintos. Pelenės karieta, karalių sostas, atsiduriame stebuklų šalyje. Pakerėti tokio grožio dauguma susisiekia su artimaisiais ir įjungia tiesioginę transliaciją- nori pasidalinti šventine dvasia.
Artėjant link namų, iliuzija sklaidosi, nes net ir gražūs dalykai turi pradžią ir pabaigą. Vėl kalbamės, prisimename savo vaikystę, kai neturėjome jokių pageidavimų, nelaukėme dovanų. Mes laukdavom pačių Kalėdų ir tas laukimas buvo lyg dovana. Ši kelionė mums kompensavo viską, ko anksčiau neturėjome, ar buvome netekę. Patyrėme, kokia prasminga gali būti viena diena, kai joje tiek daug Lietuvos.
Ona Suncovienė, Vilniaus PKTB narė
Raktažodžiai :
